ஜமீன்
Tamil
Etymology
Borrowed from Classical Persian زمین (zamīn).
Pronunciation
- IPA(key): /d͡ʑamiːn/
Noun
ஜமீன் • (jamīṉ)
Declension
| singular | plural | |
|---|---|---|
| nominative | jamīṉ |
ஜமீர்கள் jamīrkaḷ |
| vocative | ஜமீனே jamīṉē |
ஜமீர்களே jamīrkaḷē |
| accusative | ஜமீனை jamīṉai |
ஜமீர்களை jamīrkaḷai |
| dative | ஜமீனுக்கு jamīṉukku |
ஜமீர்களுக்கு jamīrkaḷukku |
| benefactive | ஜமீனுக்காக jamīṉukkāka |
ஜமீர்களுக்காக jamīrkaḷukkāka |
| genitive 1 | ஜமீனுடைய jamīṉuṭaiya |
ஜமீர்களுடைய jamīrkaḷuṭaiya |
| genitive 2 | ஜமீனின் jamīṉiṉ |
ஜமீர்களின் jamīrkaḷiṉ |
| locative 1 | ஜமீனில் jamīṉil |
ஜமீர்களில் jamīrkaḷil |
| locative 2 | ஜமீனிடம் jamīṉiṭam |
ஜமீர்களிடம் jamīrkaḷiṭam |
| sociative 1 | ஜமீனோடு jamīṉōṭu |
ஜமீர்களோடு jamīrkaḷōṭu |
| sociative 2 | ஜமீனுடன் jamīṉuṭaṉ |
ஜமீர்களுடன் jamīrkaḷuṭaṉ |
| instrumental | ஜமீனால் jamīṉāl |
ஜமீர்களால் jamīrkaḷāl |
| ablative | ஜமீனிலிருந்து jamīṉiliruntu |
ஜமீர்களிலிருந்து jamīrkaḷiliruntu |
Derived terms
- ஜமீன்சர்க்கார் (jamīṉcarkkār)
- ஜமீன்தாரி (jamīṉtāri)
- ஜமீன்தாரிணி (jamīṉtāriṇi)
- ஜமீன்தார் (jamīṉtār)