nukeliauti

Lithuanian

Etymology

nu- +‎ keliauti

Pronunciation

  • IPA(key): [nʊkʲɛˈlʲæʊtʲɪ]

Verb

nukeliáuti (third-person present tense nukeliáuja, third-person past tense nukeliãvo)

  1. to travel to
  2. to cover some distance

Conjugation

Conjugation of nukeliauti
singular vienaskaita plural daugiskaita
1st person 2nd person 3rd person 1st person 2nd person 3rd person
aš tu jis/ji mes jūs jie/jos
indicative
tiesioginė
nuosaka
 present
esamasis laikas
 nukeliauju nukeliauji nukeliauja nukeliaujame,
nukeliaujam 		nukeliaujate,
nukeliaujat 		nukeliauja
past
būtasis kartinis
laikas
 nukeliavau nukeliavai nukeliavo nukeliavome,
nukeliavom 		nukeliavote,
nukeliavot 		nukeliavo
past frequentative
būtasis dažninis
laikas
 nukeliaudavau nukeliaudavai nukeliaudavo nukeliaudavome,
nukeliaudavom 		nukeliaudavote,
nukeliaudavot 		nukeliaudavo
future
būsimasis laikas
 nukeliausiu nukeliausi nukeliaus nukeliausime,
nukeliausim 		nukeliausite,
nukeliausit 		nukeliaus
subjunctive
tariamoji nuosaka
 nukeliaučiau nukeliautum,
nukeliautumei 		nukeliautų nukeliautumėme,
nukeliautumėm,
nukeliautume 		nukeliautumėte,
nukeliautumėt 		nukeliautų
imperative
liepiamoji nuosaka
 — nukeliauk,
nukeliauki 		tenukeliauja,
tenukeliaujie 		nukeliaukime,
nukeliaukim 		nukeliaukite,
nukeliaukit 		tenukeliauja,
tenukeliaujie
Participles of nukeliauti
adjectival (dalyviai)
active passive
present nukeliaująs, nukeliaujantis nukeliaujamas
past nukeliavęs nukeliautas
past frequentative nukeliaudavęs —
future nukeliausiąs, nukeliausiantis nukeliausimas
participle of necessity — nukeliautinas
adverbial
special pusdalyvis nukeliaudamas
half-participle
padalyviai
 present nukeliaujant
past nukeliavus
past frequentative nukeliaudavus
future nukeliausiant
manner of action būdinys nukeliaute, nukeliautinai
This article is issued from Wiktionary. The text is available under Creative Commons Attribution-Share Alike 4.0 unless otherwise noted. Additional terms may apply for the media files.