proluvies
Latin
Etymology
From prōluō + -iēs.
Pronunciation
- (Classical Latin) IPA(key): [proːˈɫʊ.wi.eːs]
- (modern Italianate Ecclesiastical) IPA(key): [proˈluː.vi.es]
Noun
prōluviēs f (genitive prōluviēī); fifth declension
Declension
Fifth-declension noun.
| singular | plural | |
|---|---|---|
| nominative | prōluviēs | prōluviēs |
| genitive | prōluviēī | prōluviērum |
| dative | prōluviēī | prōluviēbus |
| accusative | prōluviem | prōluviēs |
| ablative | prōluviē | prōluviēbus |
| vocative | prōluviēs | prōluviēs |