rūkinys
Lithuanian
Etymology
From rūkýti (“to smoke”) + -inỹs (nominal suffix).
Pronunciation
- IPA(key): [ɾuːkʲɪˈnʲiːs]
- Hyphenation: rū‧ki‧nys
Noun
rūkinỹs m (plural rūkiniai̇̃) stress pattern 3b
Declension
| singular (vienaskaita) |
plural (daugiskaita) | |
|---|---|---|
| nominative (vardininkas) | rūkinỹs | rūkiniai̇̃ |
| genitive (kilmininkas) | rū̃kinio | rūkinių̃ |
| dative (naudininkas) | rū̃kiniui | rūkiniáms |
| accusative (galininkas) | rū̃kinį | rū̃kinius |
| instrumental (įnagininkas) | rū̃kiniu | rūkiniai̇̃s |
| locative (vietininkas) | rūkinyjè | rūkiniuosè |
| vocative (šauksmininkas) | rūkinỹ | rūkiniai̇̃ |
Related terms
Further reading
- “rūkinys”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2025
- “rūkinys”, in Bendrinės lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of common Lithuanian], ekalba.lt, n.d.
- “rūkinys”, in Dabartinės lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of contemporary Lithuanian], ekalba.lt, 1954–2025