varpininkas
Lithuanian
Etymology
From var̃pas (“bell”) + -ininkas (agentive suffix).
Pronunciation
- IPA(key): [ˈʋɐrʲˑpʲɪnʲɪŋkɐs]
- Hyphenation: var‧pi‧nin‧kas
Noun
var̃pininkas m (plural var̃pininkai, feminine var̃pininkė) stress pattern 1
- bell ringer
- (historical) someone involved in the publication of the newspaper Varpas
Declension
| singular (vienaskaita) |
plural (daugiskaita) | |
|---|---|---|
| nominative (vardininkas) | var̃pininkas | var̃pininkai |
| genitive (kilmininkas) | var̃pininko | var̃pininkų |
| dative (naudininkas) | var̃pininkui | var̃pininkams |
| accusative (galininkas) | var̃pininką | var̃pininkus |
| instrumental (įnagininkas) | var̃pininku | var̃pininkais |
| locative (vietininkas) | var̃pininke | var̃pininkuose |
| vocative (šauksmininkas) | var̃pininke | var̃pininkai |
Related terms
- varpaliejỹs
- var̃pas
- varpáuti
- varpẽlis
- var̃pinė
Further reading
- “varpininkas”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2025
- “varpininkas”, in Dabartinės lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of contemporary Lithuanian], ekalba.lt, 1954–2025